AGS óttast mjög efnahagsstöšugleika

Žaš er ekkert óešlilegt viš žaš aš fólk velti žvķ fyrir sér, nś žegar gjaldžrotahrina fer um heimsbyggšina, hvernig į žvķ standi aš į einum tķma flęši allt ķ ódżru lįnsfé en sķšan sé eins og žaš hverfi skyndilega. Akkśrat nśna er Grikkland ķ umręšunni vegna hugsanlegs gjaldžrots. Hvernig stóš į žvķ aš Grikkland skuldsetti sig svo mikiš aš žaš stendur nś į barmi gjaldžrots? Ķ raun eru fjölmörg rķki stórskuldug. Til samanburšar viš grķska rķkiš sem skuldar 113% af sinni žjóšarframleišslu, žį skuldar ķslenska rķkiš 95%, ķtalska rķkiš 115%, japanska rķkiš 192%, bandarķska rķkiš 87%, breska rķkiš 68% og  portśgalska rķkiš 75%, svo fįein séu nefnd.

Ég ętla ķ žessum pistli aš śtskżra, į mannamįli, hvernig stendur į žvķ aš fjįrhagur heimsins er aš fara fjandans til. Bara svo aš ekki sé hęgt aš saka mig um einhverja svartsżni eša vitleysu, žį ętla ég aš byrja į žvķ aš vitna beint ķ skżrslu Alžjóša gjaldeyrissjóšsins um alžjóša efnahagsstöšugleika frį įrinu 2010:  

 

“With the global economy improving (see the April 2010 World Economic Outlook), risks to

financial stability have subsided. Nonetheless, the deterioration of fiscal balances and the rapid

accumulation of public debt have altered the global risk profile. Vulnerabilities now increasingly

emanate from concerns over the sustainability of governments’ balance sheets. In some cases, the

longer-run solvency concerns could translate into short-term strains in funding markets as investors

require higher yields to compensate for potential future risks. Such strains can intensify the shortterm

funding challenges facing advanced country banks and may have negative implications for a

recovery of private credit.” Global Financial Stability Report p. 11.

 

Fyrir ykkur sem skiljiš ekki stofnana ensku žį er hér veriš aš segja aš žó aš alžjóša hagkerfiš hafi skįnaš, žį hafi efnahagsstöšugleiki minnkaš (takiš eftir žvķ aš sagt er: risks to financial stability have subsided, sem žżšir oršrétt: hęttan į enfahagslegum stöšugleika hefur minnkaš ?!? – jį žetta er lišiš sem hefur efnahag ķslendinga nś ķ höndum sér og var einhver aš tala um aš ķslendingar kynnu illa ensku?).

Allavega, žį er Alžjóšagjaldeyrissjóšurinn, OECD, og nokkurnveginn allir sem um efnahagsmįl hugsa, meš įhyggjur af žróun skulda fjölmargra rķkja žessa heims. Žess vegna er veriš aš taka hart į skuldamįlum, til dęmis grikkja, og žaš lagt hart aš rķkjum aš laga fjįrlagahalla sem allra fyrst.

En hvernig stendur į žvķ aš žjóšir heims skulda svo mikiš ķ dag aš žaš horfir til svo mikilla vandręša?

Lķtum ašeins į žróun rķkisskulda undanfarna įratugi.

 publicdebt.jpg

 

Eins og sést į žessu grafi žį hefur mešaltal rķkisskulda veriš aš hękka jafnt og žétt frį mišjum įttunda įratugnum (sjįiš aš žaš stefnir ķ algert óefni hjį G7 rķkjunum). Viš sjįum aš skuldirnar fóru nišur frį 1950 en žį  var veriš aš vinna į strķšsskuldum vegna sķšari heimsstyrjaldarinnar. Eftir mišjan įttunda įratuginn fara skuldir svo hratt vaxandi. Hvers vegna er žetta svo?

Įriš 1987 skipaši bandarķskur forseti aš nafni Ronald Reagan nżjan sešlabankastjóra, mann aš nafni Alan Greenspan. Sį mašur hefur sķšan žį haft stjórnun efnahagsmįla Bandarķkjanna, og žar meš jaršarinnar į sinni könnu. Žaš er meš ólķkindum hversu lķtil gagnrżni hefur veriš į mótsögnina sem felst ķ efnahagsstżringu sešlabanka Bandarķkja Noršur Amerķku. Žar ķ landi er almennt bošuš hin svo kallaša “Laissez-faire” stefna ķ efnahagsmįlum. Hśn gengur śt į aš markašurinn eigi aš finna jafnvęgi og allar žvingašar ašgeršir muni koma sér illa fyrr eša sķšar. Samt sem įšur hefur enginn séš įstęšu fyrir žvķ aš setja spurningarmerki viš žaš aš vaxtastig ķ bandarķkjunum (og žar meš heiminum öllum) er handstżrt af sešlabanka bankarķkjanna. Greenspan žessi notaši vaxtastig sem hagstjórnartęki alla sķna tķš sem sešlabankastjóri. Vextir eru ekkert annaš en verš į peningum og vekur žaš mér alveg óendanlega furšu aš verš į öllu eigi aš įkvaršast į markaši – nema verš į peningum! Samt var žaš markmiš meš fljótandi gengi gjaldmišla heimsins aš lįta verš gjaldmišlanna rįšast į mörkušum.

Viš skulum nś įtta okkur į žvķ sem er undirliggjandi ķ hagkerfum heimsins, og žį sérķlagi hagkerfum vesturlanda. Undanfarna įratugi hefur framleišsla veriš aš fęrast frį vesturlöndum til landa žar sem ódżrara vinnuafl er aš finna. Žetta hefur ešlilega kallaš į atvinnuleysi į vesturlöndum. Atvinnuleysi kallar svo aftur į tvennt: ķ fyrsta lagi minnkandi kaupmįtt og žar af leišandi minni hagvöxt og svo ķ öšru lagi aukin śtgjöld rķkisins vegna velferšarmįla į sama tķma og rķkiš fęr minni skatttekjur vegna minni veltu.

Greenspan sešlabankastjóri var mašur meš ofurtrś į žvķ sem kallaš er ķ hagfręšunum “monetary policy” eša peningastefnu. Hann hugsaši sem svo: “Ef aš hagvöxtur hefur minnkaš, veršur aš auka hann į nż. Til aš auka hagvöxt žarf aš hvetja fólk og fyrirtęki til aš fara ķ framkvęmdir. Til aš gera fólki og fyrirtękjum žaš kleift žarf aš veita žeim ašgang aš ódżru fjįrmagni. Žess vegna mun ég lękka vexti svo aš žaš sé eftirsóknarvert aš taka lįn til aš standa ķ framkvęmdum, sem mun veita fólki vinnu og skapa hagvöxt.”

Žetta er allt gott og rétt – svo langt sem žaš nęr.

Žaš sem er aš ķ žessari jöfnu er aš framleišslan var farin śr landi. Žaš voru ekki lengur framleiddir ķžróttaskór, bķlar, hśsgögn, skip eša jafnvel hugbśnašur ķ Bandarķkjunum. Lįnin sem tekin voru til aš setja į stofn fyrirtęki voru ašallega ķ žjónustu og žį viš innanlandsmarkaš. Žaš getur veriš aš žaš męlist ķ hagvexti ef aš bandarķkjamenn klippa hvern annan og snyrta en žaš eru ekki žjóšartekjur. Rķki eru ekkert öšruvķsi en fyrirtęki eša heimili, žaš žarf aš kaupa eitthvaš inn og ķ stašinn žarf aš selja eitthvaš. Undanfarna įratugi hafa vestręnar žjóšir žurft aš flytja inn ę meira af žeim išnašarvörum sem žęr nota. Sś var tķšin aš nįnast allir bķlar ķ Bandarķkjunum voru framleiddir žar en nś hefur dęmiš snśist viš. Sama mį segja um fatnaš, hśsgögn, raftęki og yfirleitt allt žaš sem hęgt er aš framleiša ódżrar annars stašar en ķ Bandarķkjunum. Žetta er afleišing hnattvęšingarinnar. Og rétt eins og į heimilunum žį er freistandi fyrir rķki aš taka lįn žegar meira er keypt inn en selt śt. Ef ķ ofanįlag hęgt er aš fį helling af ódżru lįnsfé ķ boši Alan Greenspan, nś žį er žaš ekki spurning. Lįn voru tekin og įhyggjur af endurgreišslu geymdar žar til sķšar.

Nś er komiš aš skuldadögum. Nś fęr Grikkland, Ķsland, Śkraķna, Portśgal og öll hin ekki lengur ódżrt lįn. Nś žurfa rķkin aš afla fyrir žvķ sem žau eyša. Nś eiga rķkin um tvennt aš velja – skera nišur eša hękka skatta. Velkomin į fętur!


Eigiš fé žér?

 

Frį eiginfjįržętti A dragast eigin hlutabréf (stofnfjįrbréf ķ tilviki sparisjóša),

višskiptavild og ašrar óefnislegar eignir og tap og samžykkt aršsśthlutun. Ķ

įlyktunum rannsóknarnefndar Alžingis ķ kafla 11.2.12, žar sem fjallaš er um

reikningsskil bankanna og ytri endurskošun žeirra, er žvķ lżst aš veigamikil

rök leiši til žeirrar nišurstöšu aš draga hafi boriš lįn, sem einvöršungu

voru tryggš meš veši ķ eigin hlutabréfum, frį eigin fé fjįrmįlafyrirtękis

samkvęmt reglu 5. mgr. 84. gr. laga nr. 161/2002.5 Žessi sjónarmiš eru

jafnframt reifuš ķ rammagrein um tślkun į žvķ hvaš teljist til eigin hlutabréfa. Bls. 10, 3. bindi

Er žar sérstaklega horft til žess aš ef eigin hlutir, sem teknir hafa veriš aš veši

gegn lįnum, eru ekki dregnir frį innborgušu hlutafé lķtur śt fyrir aš eigiš

fé viškomandi fjįrmįlafyrirtękis sé hęrra en žaš raunverulega er ef į žaš reynir. Bls 11, 3. bindi.  Feitletranir mķnar.

 

Ķ žessari tilvitnun, śr skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis, er rannsóknarnefndin beinlķnis aš tala um aš stjórnendur įkvešinna fjįrmįlafyrirtękja hafi brotiš lög, į žeim tķma er skżrslan tekur til. Žaš er sem sagt veriš aš segja aš žaš sé ekki löglegt aš banki geti haft įhrif į veršgildi eigin hlutabréfa, meš žvķ aš skapa eftirspurn eftir žessum bréfum, meš žvķ aš lįna sjįlfur fyrir kaupum į žessum sömu bréfum, gegn engum vešum öšrum en ķ bréfunum sjįlfum, og draga žaš svo ekki frį eigin fé bankans.

Į mannamįli žżšir žetta aš žaš er ólöglegt aš fyrirtęki hafi įhrif į verš (eftirspurn) eigin hlutabréfa meš žvķ aš lįna fyrir hlutabréfunum meš veši ķ bréfunum og bókfęra žaš sķšan sem eign (eigiš fé) en ekki skuld. Bankinn į, aš sjįlfsögšu, žegar į reynir, sjįlfur hlutabréfin; žó formlega sé bśiš svo um hnśtana aš einhver annar sé skrįšur fyrir žeim. Fjįrmįlafyrirtękiš į aš draga eigin hlutabréf frį eigin fé en hér stofnušu fyrirtękin bara til mįlamyndagjörnings til aš fara į svig viš lögin. Ef žś hagar mįlum svona ertu ķ raun aš ljśga į tveimur vķgstöšvum.

Ķ fyrsta lagi meš žvķ aš hafa įhrif į verš félagsins meš žvķ aš skapa falska eftirspurn og ķ öšru lagi meš žvķ aš segja aš félagiš sé betur stętt en žaš ķ rauninni er meš žvķ aš falsa eiginfjįrstöšuna.

Ég held aš viš séum flest öll sammįla žvķ, nema žį fyrrverandi stjórnamenn fjįrmįlafyrirtękjanna aš sjįlfsögšu, aš žessi hįttur sé afar óešlilegur svo ekki sé meira sagt. Žaš veršur gaman aš fylgjast meš žvķ žegar žeir reyna aš snśa sig śt śr žessu fyrir dómstólum.

Viš sjįum nś aš žaš var mikill hvati fyrir stjórnarmenn aš standa svona aš mįlum žar sem žetta hafši bein įhrif į launakjör žeirra ķ gegnum bónusgreišslurnar. Žetta sama er aš gerast śti ķ hinum stóra heimi og eru mįlin um Lehman bankann, undirmįlslįnin og nś sķšast Goldman Sachs einungis toppurinn į ķsjakanum. Ég vona nś aš menn fari aš įtta sig į žvķ aš kaupaukar, bónusgreišslur og aršsemiskröfur eru nś ekki alveg eins mikil "tęr snilld" eins og af er lįtiš, žegar grannt er skošaš.

 

 

p.s

Ķ grunninn eru bókhaldsreglurnar žannig aš žegar fyrirtęki gefur śt (selur) hlutabréf ķ sjįlfu sér, žį skuldar fyrirtękiš žeim sem keypti bréfin nafnverš bréfanna. Hjį ķslensku fjįrmįlafyrirtękjunum viršist snśningurinn hafa veriš žannig: Fyrirtękiš gefur śt bréf og skapar viš žaš skuld, en į mešan bréfin eru ekki seld žį į fyrirtękiš bréfin į móti skuldinni og nettóstašan er óbreytt. Sķšan ”lįnar” fyrirtękiš einhverjum fyrir kaupverši bréfanna og viš žaš myndast eign ķ bókum félagsins.

Fyrirtękin voru ķ raun aš bśa til peninga. Viš vitum flest öll aš veršmęti hlutafélags eykst ekki viš žaš eitt aš geta śt fleiri hlutabréf. Eigiš fé žess eykst ef aš bréfin eru seld, en skuldir fyrirtękisins aukast į móti. Viš sjįum, hins vegar, aš viš žennan snśning (aš lįna fyrir kaupum į bréfum ķ sjįlfu sér meš vešum ķ bréfunum) žį hefur eiginfjįrstašan batnaš.

Žaš sem rannsóknarnefndin er aš benda į aš sé ólöglegt er aš, ef aš bréfin eru ”seld einhverjum” (ķ raun lįnuš), meš engum vešum öšrum en ķ bréfunum sjįlfum, žį beri aš lķta svo į aš bréfin séu enn ķ eigu félagsins og žvķ beri aš draga žau frį eiginfjįrstofni eins og lög gera rįš fyrir; žaš er talaš um įbyrgš og hugsanlegan fjįrhagslegan skaša ef eignin rżrnar. Žaš er svo augljóst aš veriš er aš standa ķ žessu einungis til aš lįta svo lķta śt aš meira eigiš fé sé til stašar en raunin er – og žaš er aš ljśga til um stöšu fyrirtękisins og žaš er ólöglegt. Skįk og mįt ;)

Lķtum į žetta ķ hnotskurn śt frį sjónarhorni bankans:

Hlutabréf eru gefin śt

Hlutafbréf = skuld

Ónefndur Holding (ÓH) fęr lįnaš X-krónur (fyrir bréfunum) = eign

(ÓH) kaupir bréfin (fyrir peningana sem hann var aš fį lįnaša) = skuld

Eftir stendur X-krónur (žaš sem bréfin voru seld į) ķ bókum félagsins sem aukiš eigiš fé žó ekkert utanaškomandi fé hafi runniš inn ķ bankann.

Bankinn į nś skuldavišurkenningu frį (ÓH), en skuldar į móti hlutabréfin. Žaš sem er ašalatriši er aš žaš sżnist eins og bankinn hafi aukiš eigiš fé sitt um og X-krónur (söluandvirši bréfanna), žó ķ rauninni hafi engir peningar komiš ķ kassann og bankinn į ķ raun enn bréfin, žar sem ekkert hefur veriš greitt fyrir žau og allt lįnaš meš 100% vešum ķ bréfunum.

Viš sįum svo į sķšustu metrunum hvar bankarnir (sérstaklega Kaupžing) hreinlega afskrifaši žessar skuldir Óhįanna um leiš og virši bréfanna hrundi. Žaš er ķ sjįlfu sér einnig ólöglegt žar sem stjórnendur félaganna voru žar meš aš gefa eignir félaganna; eitthvaš sem žeir hafa ekkert leyfi til og ętti aš vera algerlega frįleitt aš gera. Žeir afskriftargjörningar sanna meira en allt annaš hversu mikil sżndarmennska žessi "lįna-sala" ķ rauninni var, og er ķ rauninni višurkenning stjórnendanna į markašsstżringu og veršfölsunum.

 

 

 


Vill ekki einhver tala ašeins um įbyrgš lķfeyrissjóšastjórnenda į hruninu?

Jęja žį fer alvarleiki bankasukksins og śtrįsarinnar svoköllušu aš lķta dagsins ljós.

Žaš var ekkert óešlilegt viš žaš aš śr neyslubrjįlęšinu dręgi. Flestum fannst löngu kominn tķmi til aš um hęgšist į byggingarmarkaši og verš į hśsnęši fęri nišur. Atvinnuleysi į Ķslandi ķ dag vęri nįnast ekki neitt ef ekki hefši veriš flutt inn vinnuafl ķ žśsundatali. Krónan var of hįtt skrįš og menn bišu eftir lękkun hennar, ekkert óvęnt viš žaš.

Žaš sem er alvarlegt nśna og er aš fara aš skella į ķslensku žjóšinni af fullum žunga er lękkun lķfeyrisgreišslna.

Bara fyrir žį sem hafa ekki įttaš sig į žvķ žį er rétt aš taka žaš fram hér aš bankarnir, śtrįsarvitleysingarnir og fjįrfestingasukkiš hefši aldrei getaš įtt sér staš nema vegna žess aš veriš var aš spila meš fé lķfeyrissjóšanna. Žaš er sömuleišis mikilvęgt aš menn įtti sig į žvķ aš stjórnendur lķfeyrissjóšanna réttlęta hįar launagreišslur sér til handa vegna žeirrar įbyrgšar sem ķ žvķ felst aš fara meš sparifé (og framtķšarlķfsgęši) sjóšsfélaga. Nś hafa žessir sömu stjórnendur (jį žeir sitja nįnast allir enn) kastaš fé sjóšsfélaga žannig aš nemur milljarša tapi. Žessir stjórnendur įttu einn stęrsta žįttinn ķ žvķ aš fjįrmagna bankanna (og žar meš eigendur žeirra og žar meš einkalįn til stęrstu eigenda žeirra).

Ég vil aš almenningur ķ landinu įtti sig į margfeldisįhrifum žessara hrikalegu mistaka og vanhęfni stjórnenda lķfeyrissjóšanna ķ landinu.

Ķ fyrsta lagi var veriš aš fjįrfesta ķ fyrirtękjum śtrįsarvķkinganna og bönkunum og sjóšum žeim tengdum. Žannig var veriš aš kynda undir sukkiš og svķnarķiš og jafnvel veriš aš gera žetta allt saman kleift sem sķšan leiddi til efnahagshruns ķslensku žjóšarinnar.

Ķ öšru lagi žżšir tap og afskriftir upp į milljarša žaš aš śtgreišslur śr lķfeyrissjóšunum (ellilķfeyririnn sem žś og ég erum aš spara fyrir) lękkar. Žaš žżšir ekki einungis žaš aš viš žurfum aš bśa viš verri kjör ķ ellinni, heldur ekki sķšur aš rķkiš žarf aš greiša meira. Kerfiš virkar sem sagt žannig aš ef tekjur einstaklings sem į rétt į ellilķfeyri lękka, žį hękkar ellilķfeyrinn.

Žannig hafa žessir stjórnendur lķfeyrissjóšanna, sem réttlęta himinhįar launagreišslur til handa sjįlfs sķn, ekki einungis stušlaš aš sukkinu sem var, heldur einnig eyšilagt framtķšarhorfur sjóšsfélaganna og, ekki sķst, lagt auknar įlögur į rķkissjóš (sem sagt hinn almenna skattborgara) vegna aukinna greišslna śr almannatryggingunum. Žessar auknu įlögur į rķkissjóš žżšir aftur aš fjįrlagagatiš stękkar enn sem aftur kallar į nišurskurš o.frv.

Og, nota bene, žessir stjórnenda-aular sitja enn sem fastast og munu gera svo lengi sem žeir verša ekki svęldir śt eins og rottur śr ręsi.


Hver į bankana ķ dag?

Er žį tilgįtan um erlenda efnahagsįrįs dauš meš skżrslunni?, spyr Egill.

Jį hśn er žaš. Skżrslan sżnir žaš, žessi kreppa er heimaprjónuš, žvķ mišur, svarar Sigrśn. Žaš voru engir vondir śtlendingar sem vildu leggja allt undir sig.

Tališ berst sķšan aš žvķ hverjir eigi bankana.

Hver į bankana ķ dag?, spyr Egill.

Kröfuhafar og hverjir eru žaš? Žaš žarf nįttśrulega aš fį žaš į hreint, svarar Sigrśn. Glitni į til dęmis eitthvert ķrskt félag, svokallašur “trust-fund”; einhverskonar sjóšur eins og góšgeršafélag; žó žaš sé nįttśrulega ekkert góšgeršafélag.

Jį, žaš er alveg augljóst aš tilgįtan um erlenda efnahagsįrįs į sér enga stoš.


Og flest var žetta mögulegt vegna laga um bankaleynd.

Hverjum kemur žaš viš hvaš ég geri viš peningana mķna? Žķna?

 

 

"Žaš eftirlit og starfsemi opinberra stofnana, sem komiš hefur veriš upp til

aš fylgjast meš aš starfsemi banka og annarra fjįrmįlafyrirtękja sé ķ samręmi

viš lög og heilbrigša višskiptahętti, mišar sérstaklega aš žvķ aš draga śr

hęttunni į žvķ aš til įfalla komi ķ rekstri žessara fyrirtękja meš tilheyrandi

afleišingum fyrir almenning, fjįrmįlastöšugleika og efnahagslķf landsins.

Žetta hefur enn frekar veriš undirstrikaš meš žvķ aš tryggja žessum stofnunum,

Fjįrmįlaeftirlitinu og Sešlabanka Ķslands, sjįlfstęši innan stjórnkerfisins

en žvķ fylgir lķka sś įbyrgš žeirra sem vörslumanna almannahagsmuna

aš grķpa til žeirra śrręša sem žeim eru fengin aš lögum ef hętta er talin į

aš starfsemi fjįrmįlafyrirtękjanna kunni aš fara śrskeišis meš tilheyrandi

afleišingum fyrir almenning. Žessar stofnanir eiga aš vera augu og eyru annarra

yfirvalda landsins sem hafa žaš hlutverk aš gęta samfélagslegra hagsmuna,

hvort sem žaš eru rķkisstjórn eša Alžingi. Sameiginlega er žaš verkefni

žessara ašila aš bśa svo um hlutina aš hiš sérstaka ešli og samfélagsleg

įbyrgš fjįrmįlafyrirtękja sé varšveitt til frambśšar ķ žįgu lands og žjóšar."

Ašdragandi og orsakir falls ķslensku bankanna 2008 og tengdir atburšir bls. 54, bindi 1

 

Bara žessi rök ein og sér ęttu aš vera nóg til aš vega į móti rökum fyrir bankaleynd. Hver eru annars rökin fyrir bankaleynd?


Ég er saklaus af öllu sem ég hef gert.

geir-kosningamynd.jpg

 

Eitt er aš gerast sekur um afglöp og vondar įkvaršanir en hitt er hįlfu verra aš višurkenna hvorki, né sjį, hjį sér nokkra sök. Žaš var aumkunarvert aš sjį Geir Haarde ķ sjónvarpsvištölum, ķ tengslum viš śtgįfu skżrslu rannsóknarnefndar Alžingis, reyna af öllum mętti aš bera af sér sakirnar af ķslenska bankahruninu.

Žaš hefur aš sjįlfsögšu ekkert breyst og ekki stóš fréttamašurinn sig vel frekar en fyrri daginn. Af hverju ķ ósköpunum spurši fréttamašurinn ekki Geir einfaldlega žegar Geir ķtrekaš sagši aš žetta eša hitt sem hann hafi nś įtt įbyrgš į hafi ekki įtt žįtt ķ hruni bankana; af hverju ķ ósköpunum spurši fréttamašurinn Geir ekki einfaldlega: Hvaš orsakaši hrun bankanna aš žķnu mati? Ef aš Geir hefši svaraš žvķ til aš žaš hafi einfaldlega veriš vondar įkvaršanir bankamannanna, žį hefši veriš einfalt aš segja aš bankamennirnir hegšušu sér eins illa og žeim var leyft. Rķkisvaldiš (og žį sérstaklega forsętisrįšherra) bęri svo įbyrgš į žvķ aš bankamennirnir gętu ekki skašaš žjóšina meš sķnum vondu og röngu įkvöršunum. Ef aš Geir hefši sagt aš žaš hafi veriš af žvķ aš bankarnir voru of stórir, žį er hęgur vandinn aš benda honum į aš ef einhver hefši getaš (og įtt) aš hefta stęrš žeirra, žį hefši žaš įtt aš vera rķkiš (og ekki neitt bull um Evrópska efnahagssvęšiš heimili ekki slķkt, žvķ yfirmenn peningamįla ķ Bretlandi, Svķžjóš, Danmörku og Noregi lögšu žaš allir til og noršurlandagjaldeyrisskiptasamningarnir voru, meira aš segja, bundnir žeim skilmįlum, eins og opinbert er nś gert meš skżrslu rannsóknarnefndarinnar).

 

Žaš er ótrślegt aš fylgjast meš sišleysi og heigulshętti žessa manns, sem ekki finnur hjį sér neina sök. Žrįtt fyrir aš hafa veriš varaformašur Sjįlfstęšisflokksins undir Davķš Oddsyni ķ rśman įratug og formašur ķ nokkur įr eftir žaš; og sem slķkur veriš ķ fararbroddi “Laissez-faire” og frjįlshyggjunnar į Ķslandi (sem vissulega į sinn žįtt ķ óhóflegum vexti bankanna). Žrįtt fyrir aš hafa veriš fjįrmįlarįšherra žegar rķkisbankarnir voru einkavęddir og sem slķkur įtt žįtt ķ aš setja regluverkiš sem einkavęddir bankarnir įttu aš starfa eftir. Žrįtt fyrir aš hafa įttaš sig į slęmum afleišingum breytinga į lįnum Ķbśšarlįnasjóšs (sem m.a. kallaši į įkvešnar ašgeršir bankanna og orsakaši stękkun žeirra) en samžykkt breytingarnar engu aš sķšur. Žrįtt fyrir aš hafa įttaš sig į slęmum afleyšingum skattalękkana (sem aš sjįlfsögšu hjįlpušu til viš stękkun bankanna, ef žęr stušlušu ekki beinlķnis aš žeim) en stašiš aš žeim engu aš sķšur. Og žrįtt fyrir aš hafa veriš forsętisrįšherra žegar svo endanlega allt saman hrynur – žį sér žessi vesalingur ekki hjį sér neina sök į bankahruninu.

Jį svo er žaš spurning hver samžykkti endanlega aš lękka bindisskylduna, og hvort forsętisrįšherra hafi ekki eitthvaš um žaš aš segja aš rķkiš (ķ gegnum Sešlabankann) lįni einkabönkum milljarša.

 

Mašur getur ekki einu sinni hlegiš aš žessu, žetta er bara sorglegt.


Lįnlausir ķslendingar?

Žaš er svolķtiš gaman aš fylgjast meš hversu kęrulausir ķslendingar eru. Ę, žaš reddast, eru einkennisorš žjóšarinnar. Skķtt meš žaš, kemur svo ķ öšru sęti. Žaš sem er mišur skemmtilegt viš žetta kęruleysi er aš tiltölulega aušveldlega er hęgt aš glutra öllu nišur. Žaš skortir įbyrgšartilfinningu og aga. Einmitt eiginleikana sem žarf til aš takast į viš kreppu og samkeppni. Sį sem er kęrulaus og hugsar aš allt muni nś reddast – einhvern veginn -, mun verša undir og žjóna hinum sem hefur aga, įętlar nęstu skref og skilur ekki allt eftir ķ höndum tilviljana.

Viš sjįum žetta kęruleysiseinkenni ķslendinga best į žvķ hvernig almenningur į Ķslandi fer meš fjįrmįlin. Yfirdrįttarlįn, bķlalįn, myntkörfulįn, kreditkortalįn, erlend lįn, ķ einu orši sagt: lįn. Ķslendingurinn tekur bara lįn undir viškvęšinu: Ę, žaš reddast. Žetta var ališ upp ķ honum ķ gegnum žaš aš alltaf var hęgt aš nį ķ meira fé, meiri fisk, meiri aukavinnu, ef aš žaš žurfti aš borga eitthvaš. Sparnašur og fyrirhyggja hefur ekki įtt upp į pallboršiš; til hvers? Žaš var alltaf hęgt aš nį ķ meira. Žetta var andinn ķ śtrįsargešveikinni og uppgangsfyllerķinu sem hefur įtt sér staš hér į landi undanfarna įratugi. En žetta mun nś breytast. Žetta veršur aš breytast. Fyrir žvķ eru tvęr įstęšur. Ķ fyrsta lagi žį er ekki endalaust hęgt aš nį ķ meira. Žaš er ekki hęgt aš fiska meira og žaš er ekki hęgt aš virkja endalaust. Aušlindir eru takmarkašar og žaš žarf aš ganga um žęr af viršingu og meš fyrirhyggju. Hin įstęšan er sś aš śtsjónarsamir ašilar hafa komiš auga į Ķsland. Įšur en śtrįsarvķkingar vildu fį aš vera menn meš mönnum og leika sér ķ stóra sandkassanum, vissu fįir af Ķslandi – žaš var, į margan hįtt okkar gęfa. Menn sem kunna aš gręša og ętla sér žaš hafa komiš auga į Ķsland. Žessir ašilar sjį hvernig ķslendingurinn fer barnalega, illa meš aušlindir landsins, hvernig hann sóar žeim. Žessir ašilar sjį sér leik į borši og geta aušveldlega krękt ķ mjólkurkśna af žeim sem ekki kann hana aš meta eša meš aš fara. Viš erum til aš mynda aš sjį žaš ķ tengslum viš orkuveršiš til Alcoa. Žessir ašilar sįu lķtiš hagkerfi, į stęrš viš mešalstórt alžjóšlegt fyrirtęki meš eigin litlu mynt. Aš taka snśning į slķku hagkerfi er leikur einn og ekki bara žaš; snśningurinn skal tekinn – einfaldlega vegna žess aš žaš er hęgt. Og žaš var gert. Vilji ķslendingurinn ekki glata aušlindum landsins ķ hendur alžjóša risafyrirtękja og ef aš ķslendingurinn ętlar ekki aš verša aftur vesęldar kotbóndi ķ nżlendu śtnįrans, žį žarf hann aš rķfa sig upp śr kęruleysinu og fara aš hugsa.

Ķslendingurinn tók į rįs, skķtt og laggó, og landlęgt neyslufyllerķ tók völdin. Lįn, lįn, lįn og meira lįn – glópalįn, erlend lįn, myntkörfulįn, lįn, lįn, lįn og žaš reddast allt saman einhvernvegin. Nś er komiš aš skuldadögum. Nś vęla menn ķ timburmönnum. Mašur į fķnum bķl kvartar yfir žvķ aš žaš kosti mikiš aš greiša af lįninu. Hann vill “leišréttingu”. Hann įttar sig ekki į žvķ aš žetta er einmitt “rétta-leišin”.

Til aš nį yfir eitthvaš, veri žaš fyrirtęki, fasteign, aušlind, land, nś eša žjóš, žį byrjar mašur į žvķ aš skuldsetja žaš. Žaš gerir mašur meš žvķ aš bjóša “ódżr” lįn. Mašur kemur žvķ svo fyrir aš žaš sem mašur vill eignast vešsetjist og afborganir af lįninu (lįnunum) séu fjįrmagnašar af öšrum lįnum (kannast einhver viš aš velta kreditkorta/yfirdrįtta-lįni į undan sér og komast ekki śt?). Skyndilega er svo skellt ķ lįs. Ekki meira lįnsfé til og žaš litla sem fęst er nś įkaflega dżrt. Žaš er ekki hęgt aš velta lįnum į undan sér meir, nś žarf aš borga. En žaš er aušvitaš ekki hęgt og menn fara aš kvarta og fara fram į “leišréttingu”. Į endanum er svo allt tekiš upp ķ skuld og sį sem įtti tapar öllu en skuldar samt.

Ég ętla ekki aš blanda mér inn ķ umręšuna um bķlalįn landsmanna en vil ašeins tjį mig um lįn rķkissjóšs. Ég er ekki žessi “skķtt-og-laggó” tżpa og ég veit aš žetta mun bara ekki reddast einhvern veginn.

Um daginn tjįši sig einn “hįkarl” (svokallašur speculator į ensku), Alex Jurshevski, aš nafni. Téšur Jurshevski varaši ķslensk stjórnvöld viš žvķ aš taka žįtt ķ aš skuldsetja rķkiš. Eitthvaš sem mašur myndi halda aš vęri vel žegiš rįš og skynsamlegt. Strax ķ kjölfariš tjį rįšamenn sig sterklega um mįliš, og taka upp gamla viškvęšiš aš žessi śtlendingar skilji nś ekki um hvaš mįlin snśist hérna į Ķslandi. Meira aš segja var fariš ķ ófręgingarherferš gegn téšum Jurshevski eins og lesa mį hér. Žessi frétt er ķ meira lagi undarleg og lżsir įkaflega mikilli heimsku žess er skrifar og žess er ritstżrir. Aušvitaš vonast fjįrmagnshįkarl eftir kreppu. Hann gerir meira en žaš – hann reiknar meš henni. Hann veit aš į eftir ženslu kemur kreppa, rétt eins og į eftir degi kemur nótt; eitthvaš sem ķslenskir rįšamenn hefšu betur tekiš meš ķ reikninginn. Žaš sem ekki er talaš um ķ žessari fįrįnlegu frétt, er aš hann var aš vara ķslendinga viš mönnum eins og sér, ž.e. fjįrmagnshįkörlum, og hann ętti aš vita žaš. Ég veit žaš til dęmis, hef fyrir žvķ įreišanlegar heimildir innanfrį, aš ķ tengslum viš Geysir Green Energy ęvintżriš hafi veriš flogiš meš menn į borš viš Jurshevski til Ķslands į einkažotum ķ “kippum” og hįkarlarnir bókstaflega bešiš ķ ofvęni eftir aš fį aš lęsa tönnunum ķ brįšina. Žetta er ekki sögusögn, žetta er sannleikur og ég veit žaš fyrir vķst. Hvaš halda menn aš hafi veriš aš gerast hérna į įrunum 2000 til  2007?

Ef aš žś, lesandi góšur, ert meš žetta mentalitet – “ę žaš reddast”, og žś heldur aš žaš sé ķ lagi aš borga lįn meš lįnum, žį vorkenni ég žér. Žaš var einmitt žaš sem kom okkur ķ žennan gķfurlega vanda sem viš nś eigum ķ. Viš ķslendingar erum į hęttusvęši hvaš žetta varšar. Alla grunar žaš en fįir geta sett fingurinn į žaš. Ég vil taka undir meš fjįrmagnshįkarlinum er hann varar ķslendinga viš aš taka erlend lįn og spyr: Til hvers er veriš aš taka erlent lįn?

Skuldastaša rķkissjóšs er 78% af vergri žjóšarframleišslu, sem er fyrir utan Icesave, en žar bętast 15% viš. Samtals erum viš žvķ aš tala um 93% af įrsframleišslu allra ķslendinga sem rķkiš skuldar, eša viš skuldum 93 krónur af hverjum 100 sem viš framleišum. Žetta er bara rķkissjóšur - žaš er ekki veriš aš tala um skuldir einkaašila, eins og t.d. bķlalįn, inn ķ žessari tölu. Žetta ber sérstaklega aš skoša meš žaš ķ huga aš žaš er ekki langt sķšan rķkissjóšur var lżstur skuldlaus. Ég held žaš – svei mér žį – aš žetta muni ekki reddast. Ég held aš viš eigum alls ekki aš taka meiri erlend lįn og skuldsetja rķkissjóš meira. Žvert į móti žurfum viš aš herša sultarólarnar og vinna nišur erlendar skuldir rķkissjóšs, eins hratt og unnt er; viš erum aš sligast undan vaxtagreišslum. Viš greišum 94.320.000.000 ķ vexti į žessu fjįrlagaįri; heilbrigšismįlin kosta til samanburšar 102.373.200.000. Gjöld umfram tekjur eru 98.843.000.000 sem er rétt žaš sem viš greišum ķ vexti. Žaš sjį žaš allir aš žetta gengur ekki til lengdar og alger fįsinna er aš vefja okkur enn meir ķ skuldafen en oršiš er.

Ef aš viš žurfum aš borga af erlendum lįnum rķkissjóšs, žį žurfum viš einfaldlega aš semja um lengri frest. Um styrkingu krónunnar ķ gegnum gjaldeyrisvaraforša hef ég įšur sagt aš žaš mun ekki virka, žvert į móti. Viš höfum hagstęšan vöru- og višskiptajöfnuš, žannig aš viš getum greitt fyrir innflutning og afborganir ef aš viš fįum afborgunarfrest og svigrśm til aš safna. Erlend lįntaka er órįš.

 


Mikiš var aš einhver spyr: Til hvers er žetta erlenda lįnsfé?

Mikiš var nś gott aš fylgjast meš Silfri Egils ķ dag. Loksins, loksins viršist einhver vera aš leggjast į sveif meš okkur sem höfum undraš okkur į žessari hvķnandi žörf į erlendri lįntöku. Žaš hafa veriš hjįróma raddir sem hafa spurt um nżju fötin keisarans ķ žeim efnum. Hjöršin viršist hugsunarlaust trśa žvķ aš erlendar lįntökur séu lykillinn aš velferš, endurreisn og sjįlfstęši ķslendinga. Žaš eru fįir sem sjį aš erlend lįntaka var įkvešin af stjórnvöldum til aš verja ķslensku krónuna falli. Žaš var hins vegar of seint og of lķtiš og skašinn er nś stašreynd og erlend lįntaka mun, śr žvķ sem komiš er, alls ekki styrkja krónuna į nż heldur, žvert į móti, veikja hana enn meir. Loksins kom erlendur ašili ķ ķslenskan fjölmišil og benti į žessa augljósu stašreynd. Ég ber žį von ķ brjósti aš į honum verši tekiš mark. Auknar erlendar skuldir žjóšarbśsins leysa ekki vanda sem erlendar skuldir žjóšarbśsins hafa valdiš heldur žvert į móti. Žaš er bśiš aš koma žvķ inn ķ hausinn į heimskum ķslendingnum aš hann bókstaflega verši aš taka erlend lįn, engum dettur ķ hug aš spyrja sig – til hvers? Ķ hvaš eiga žessi lįn aš fara? Borga erlend lįn?

 lansfe_970249.jpg

Žetta snertir svo hinn žįttinn, sem impraš var į ķ Silfrinu ķ dag, en žaš varšar ķslenska rķkiš sem slķkt og hvort hęgt sé aš endurbęta žaš og žį hvernig. Nś er žaš, hęgt og hljótt, en aš sama skapi algerlega óumflżjanlega, aš renna upp fyrir fólki aš mótmęlin į Austurvelli fyrir įri, og stjórnarskiptin ķ kjölfariš, snerust ekki um byltingu į nokkurn hįtt. Ef aš svo hefši veriš hefši eitthvaš breyst, en ekkert hefur breyst og žess vegna skulu menn passa sig og kalla hlutina sķnum réttu nöfnum; žessi svokallaša bśsįhaldabylting var ekki bylting heldur snérist mįliš um mótmęli. Ég held žvķ statt og stöšugt fram aš ekkert breytist ķ ķslensku žjóšfélagi nema eitthvaš breytist. Aulalegt aš segja žetta svona en svona er žaš nś samt. Žiš sem undriš ykkur nś į žvķ aš ekkert hafi raunverulega breyst, reyniš aš įtta ykkur į žvķ aš žaš aš skipta śt einni rķkisstjórn fyrir ašra, aš skipta śt nokkrum toppum ķ embęttismannakerfinu, aš setja į fót nefnd til aš rannsaka “hvaš fór śrskeišis” og uppfęra einhvern kerfiskarlinn ķ embęttis sértaks saksóknara – breytir akkśrat engu, heldur er “business as usual” og višheldur rķkjandi kerfi og žeim hįttum sem viš lżši eru. Bylting snżst um aš umbylta kerfinu, ekki breyta um fólk ķ kerfinu. Ef aš kerfinu er ekki breytt į Ķslandi mun ekkert breytast og allt halda įfram eins og ekkert hafi ķ skorist, rétt eins og margur viršist vera farinn aš įtta sig į.

 

Žaš var sérstaklega upplżsandi, ķ žessu sambandi, aš hlusta į erindi lögfręšingsins Ólafs Reynis “hįmenntašs śr Harvard mešal annars”. Žar var sį ašili bśinn aš setja upp glęrur um žaš hvernig stjórnskipan vęri, hvaš vęri rangt įkvaršanaferli og hvaš gott og žar benti hann į leišir til śrbóta. Ekki ętla ég aš gera lķtiš śr višleitni žessa “hįmenntaša” lögfręšings en verš aš benda sterklega į aš hann, og hans lķkar og žaš sem hann stendur fyrir – er einmitt vandamįliš! Vandamįliš er einmitt sérfręšingaveldiš. Žaš er ekkert ķ hans miklu menntun eša nokkuš sem fylgir hans persónu sem gerir hann į nokkurn hįtt hęfari en nokkurn annan til aš benda į hnökra kerfisins. Žar meš er ég ekki aš segja aš hann geti ekki lagt eitthvaš til mįlanna, jś žaš getur hann sem einstaklingur, rétt eins og ég og žś og gešlęknirinn Andrés Magnśsson. Žaš er einmitt žessi gagnrżnisblindni į raddir sérfręšinga sem er undirrót vandans.  

Sérstaklega var dapurlegt aš sjį žennan einstakling, sem lķklegast stefnir hrašbyri į frama ķ kerfismennsku, ekki minnast einu orši į hversu mikilvęgt žaš sé aš lįta embęttismenn svara fyrir embęttisverk sķn, sérstaklega ef aš um afglöp er aš ręša. Žarna fór, žessi hįmenntaši mašur meš glęrurnar sķnar, eins og köttur ķ kring um heitan graut, žegar kom aš žvķ sem raunverulega skiptir mįli varšandi rķkishrun, lélega stjórnun og hvernig hęgt er aš bęta śr.

 

Ég segi žaš, enn og aftur, aš žegar viš ętlum okkur aš lķta į stjórnkerfiš, hvaš hefur fariš śrskeišir, og hvaš betur megi fara, žį veršum viš aš lķta į embęttismannakerfiš. Žaš er lykilatriši žegar viš erum aš tala um nżtt Ķsland aš taka til ķ embęttismannakerfinu og taka upp įbyrgš innan žess.

 

Lżšręši byggist ķ sķnum algera grunni į tvennu: 1) įkvöršunum, sem teknar eru af fjöldanum og 2) hvernig žessum įkvöršunum er hrint ķ framkvęmd. Žaš liggur ķ žvķ hvernig eftirlitiš er meš žvķ hvernig lżšręšislegar įkvaršanir eru virtar sem brotalömina ķ ķslensku stjórnkerfi er aš finna. Ķ stuttu mįli, žį er eitt aš įkveša reglur og annaš aš sjį til žess aš žeim sé fylgt. Viš höfum, ķ öllum ašalatrišum góšar reglur og lög, en eftirlit meš žvķ aš žeim sé fylgt eftir, aš ekki sé talaš um hvernig į žvķ er tekiš fari menn ekki eftir reglunum sem kerfiš okkar bregst.

Viš höfum til dęmis lög um žaš aš ekki megi leggja bķl upp į gangstétt en žaš er, hins vegar, nįnast engar lķkur į žvķ aš eitthvaš sé gert ķ mįlinu ef aš ég legg upp į gangstétt  - hvaša skilaboš eru žaš? Sama mį segja um ef aš ég tala ķ farsķma undir stżri, ręš starfsmann svart, hef barinn minn opinn lengur en ég hef leyfi fyrir, veiti ólögrįša unglingum ašgang aš vķnveitingastaš mķnum, brżt byggingarreglugerš, stunda innherjavišskipti, hef veršsamrįš eša brżt samkeppnislög. Sjįiš aš į öllum žessum svišum eru lög skżr – žaš er framkvęmd laganna og eftirfylgni og refsing sem er įbótavant. Og ef aš žaš hefur litlar sem engar afleišingar aš fylgja ekki lögum žį er engin hvati til aš fylgja žeim og lżšręšiš virkar ekki. Skilabošin eru ótvķręš – žaš er óžarfi aš fylgja reglum, ég žarf žess ekki og žess vegna er žaš fįrįnlegt og einungis fyrir einhverja ašra mišur gįfaša einstaklinga.

Sjįiš til žaš er ekki nóg aš setja reglur, žaš žarf aš fylgja žvķ fast eftir aš reglum sé fylgt og žį gildir einu um hvaša lög eša reglur er aš ręša. Ef aš meirihlutinn setur lög eša reglur verša allir aš fara eftir žessum reglum og žaš žarf aš hafa afleišingar aš gera žaš ekki. Vandinn į Ķslandi er sį aš fólk fer ekki aš lögum og reglum. Annaš hvort vegna žess aš lögregla og dómskerfiš er ekki aš standa sig , eša vegna žess aš menn kunna aš spila į embęttismannakerfiš og embęttismennirnir lķta framhjį brotum (beygja reglurnar ašeins). Į Ķslandi er mįliš aš žekkja einhvern og geta žannig komist ķ kringum regluverkiš. Hver žekkir ekki einhvern sem žekkir einhvern hjį bķlaskošunarfyrirtęki og vegna žess aš hann žekkir einhvern žar kemur bķl ķ gegnum skošun? Akkśrat svona komust menn upp meš żmisleg ósišlegt og beinlķnis ólöglegt ķ fyrirtękjarekstri, meš žessum lķka svakalegu afleyšingum.

Vandamįliš į Ķslandi er klķkuskapur, spilling og žaš aš ekki er fariš eftir reglum. Ef aš viš viljum réttlįtt samfélag og ef aš viš viljum breytt samfélag, žį žarf aš tryggja aš allir fylgi settum reglum. Žaš žarf aš lįta žį embęttismenn, sem eiga aš tryggja aš reglunum sé fylgt eftir, svara fyrir embęttisverk sķn gagnvart almenningi. Žaš žarf aš koma ķ veg fyrir aš įkvešnir ašilar komist upp meš aš fara ekki eftir reglum vegna žess aš žeir hafi persónulegan ašgang, vegna kunningskapar eša skyldleiks viš ęšstu embęttismenn rķkissins. Žetta er grundvallaratriši ķ žvķ aš berjast gegn spillingu, og skapa hér annaš og réttlįtara samfélag. Žaš er žetta kunningja og reglubeygingarsamfélag sem kemur ķ veg fyrir žaš aš hlutirnir breytist hér į Ķslandi og ef aš ekkert breytist mun framtķšin svört fyrir land og žjóš.



Hefst žį umkvörtunarkórinn.

malnutrition.jpg

Ég hef veriš aš velta fyrir mér žessu, žegar ķslendingar eru aš mótmęla žvķ sem kallaš er seinagangur rķkisstjórnarinnar. Menn tala um aš ekkert sé gert og aš hér sé ein alvarlegasta kreppa sem Ķsland hefur upplifaš. Hverju eru menn eiginlega aš mótmęla?

Vandamįl ķslendinga er offita – ekki žaš aš menn séu aš drepast śr sulti. Menn kvarta yfir žvķ aš bensķnverš sé svo hįtt og menn kvarta yfir žvķ aš afborganir į kaupleigubķlnum séu svo hįar – en aš feršast bara meš strętó, dettur ekki nokkrum manni ķ hug. Žaš er ekki aš sjį aš fęrri bķlar séu fyrir utan lķkamsręktarstöšvarnar – ef aš menn kvarta yfir peningaleysi žį ęttu menn aš skokka į lķkamsręktarstöšina og heim aftur, žaš kostar ekki neitt og lżsiš lekur af. Nei, į Ķslandi aka menn į lķkamsręktarstöšina til aš skokka žar į bretti eša hjóla į kyrrstęšu hjóli og kvarta yfir offitu og peningaleysi.

Menn kvarta yfir žvķ aš žeir komist ekki til śtlanda – žvķ gengiš sé svo lįgt!

Bent er į gķfurlegar afskriftir helstu śtrįsarsukkaranna og menn vęla um dżrtķš og efnahagslega óįran. Menn eru aš vęla, ekki af žvķ aš žeir hafi žaš svo slęmt, heldur vegna žess aš einhverjir ašrir hafa žaš betra og vegna žess aš žeir höfšu žaš sjįlfir betra en žeir hafa žaš nś. Žessar eilķfu kvartanir, sem ekki er hęgt aš komast hjį aš heyra į degi hverjum, eru öfundsżkisvęl.

Žessi kvörtunarkór, viršist mér, hęstur hjį žeim sem hafa žaš gott. Žeir vęla hęst sem eiga fķna sķma, flottar tölvur, smart föt, góša bķla og rśmgott hśsnęši – vegna žess aš žeir žurfa aš skera ašeins nišur viš sig ķ neyslu.

Žaš er ekki aš sjį aš einkabķlaumferš hafi minnkaš į götum höfušborgarinnar. Žśsund manns uršu fyrir töfum vegna verkfalls flugvirkja um daginn - žśsund manns į faraldsfęti, ekki į sumarleyfistķma og žaš į krepputķma? Flugumferšastjórar vilja launahękkun og eru žeir žó langt ķ frį launalįgir mišaš viš flesta į vinnumarkaši hér į landi. Fjįrmįlarįšherra fullyršir aš nżlišin jólaverslunin hafi veriš meš eindęmum góš. Ungmenni tala um ljósabekkjafķkn. Žetta hljómar ķ mķn eyru eins og lśxusvandamįl - ekki vandamįl fólks er skortir fé til naušžurfta.

Eru menn aš mótmęla og kvarta vegna žess aš žeir hafi žaš svo slęmt, eša eru menn aš mótmęla og kvarta vegna žess aš žeir hafa žaš verr nś en įšur?

Svari nś hver fyrir sig.


The Icesave did not collapse because of the global financial meltdown mr. Jonny Dymond - it collapsed because it was totally unrealistic and a fraud.

Žaš er óžolandi dapurlegt hversu illa ķslendingar, og žį ķslensk stjórnvöld, standa sig ķ žvķ aš upplżsa umheiminn um hvaš eiginlega er aš gerast į Ķslandi. Žó er sérstaklega aumkunarvert aš fylgjast meš eftirįśtskżringum ķslenskra stjórnmįlamanna, fréttamanna og, svo kallašra sérfręšinga, į žvķ hvaš įtti sér staš ķ ašdraganda hrunsins. Ég ętla aš vitna hér ķ frétt BBC um žjóšaratkvęšagreišslu ķslendinga į Icesave lögunum.

“Britain and the Netherlands want the money as repayment for bailing out customers in the Icesave online bank, which folded in 2008 due to the global financial meltdown.”

“Bretland og Holland vilja féš sem greišslu fyrir aš tryggja innistęšur višskiptavina Icesave netbankans, sem féll įriš 2008 vegna alheims efnahagskreppunnar.”

Takiš eftir žvķ aš, ešlilega, heldur blašamašurinn žvķ fram aš Icesave bankaęvintżriš hafi falliš vegna heimskreppunnar. Sem ķslendingur žį skil ég svo sem vel aš ekki sé mikill vilji mešal rįšamanna og svo kallašra sérfręšinga aš leišrétta žetta hjį blašamanni BBC eša nokkrum öšrum ef śt ķ žaš er fariš, en fręšimenn ęttu aš sjį sóma sinn ķ žvķ. Ķ raun ęttu allir ķslendingar aš sjį sóma sinn ķ žvķ vegna žess aš žaš eitt getur bjargaš ęru okkar. Žaš var nefnilega svona ęšruleysi og –jį- heimska sem kom okkur um koll.

Icesave bankinn, kęri blašamašur Jonny Dymond hjį BBC, féll ekki vegna alheims efnahagskreppunnar heldur vegna žess hvernig Landsbanki Ķslands hf. var rekinn og vegna žess aš algerlega óraunhęf vaxtakjör voru ķ boši į Icesave reikningunum.

Svo einfald er nś žaš og žaš er sannleikurinn ķ mįlinu. Hitt lżtur mun betur śt, aš sjįlfsögšu, aš segja aš žetta hafi allt hruniš vegna heimskreppunnar, en er ekki nóg komiš af blekkingum, og žį sérstaklega sjįlfsblekkingum?

 

Lesa mį frétt BBC hér


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband